Visada kalbant apie kariavimų būdų kitimą neišvengiamai reikia prisiminti ir technologijas. Karybos ir technologijų raida yra neatskiriami vienas nuo kito dalykai. Ne paslaptis, jog daugelis išradimų pirmiausia būdavo pritaikomi karo srityje. Pavyzdžiui, pirmieji kompiuteriai bei Internetas iš pradžių buvo naudojami karinėms reikmėms ir tik po kiek laiko buvo pradėti naudoti civilinėms . Šių dienų kariuomenė ir karyba jau negali būti įsivaizduojama be šiuolaikinių technologijų.
Teoriniai disputai
Šiuo metu karo teoretikai visame pasaulyje yra pasidalinę į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad šiuolaikinių aukštųjų technologijų poveikis karui yra toks didelis, jog faktiškai jos keičia pačią karo prigimtį, griauna senuosius karo principus. Šios stovyklos atstovus būtų galima pavadinti technologiniais deterministais.
Jų kritikai neneigia šiuolaikinių technologijų svarbos, tačiau jie atmeta idėją, jog technologijos tampa viską apsprendžiančiu veiksniu. Šios stovyklos atstovų manymu, XIX a. pr. Carlo von Clauzewitzo iškletų pamatinių karo principų neįmanoma pakeisti.
Yra manančių, jog šių dviejų stovyklų konfrontacija tėra akademikų ginčai, neišeinantys už universiteto ribų. Tačiau tai netiesa. Norint įvertinti milžinišką karo teorijos poveikį, užtenka pasidomėti JAV vykdoma kariuomenės reforma. Dabartinis JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas kartais net yra vadinamas „kiber panku“, taip pabrėžiant jo angažuotumą ir tikėjimą, jog technologijos yra nepaprastai svarbus veiksnys. Pabandykime iš arčiau pažvelgti į pokyčius, kuriuos karyboje sukėlė šiuolaikinės technologijos. Visas naujoves būtų galima suskirstyti į keletą grupių: kariuomenės valdymas, kontrolė ir žvalgyba; naujausi ginklai ir ginklų sistemos; kario parengimas.
Laiko karalija
Taigi kariuomenės valdymas, kontrolė ir žvalgyba. Kopiuterinių technologijų pritaikymas, galima sakyti, pabaigė darbą, kurį pradėjo telegrafo išradimas, o vėliau pratesė radijas, telefonas. Šiais laikais atstumas nėra toks svarbus, koks buvo praeityje. Dabar svarbiasias veiksnys yra laikas. Kadangi šiuolainės technologijos leidžia per kelias sekundes perduoti informaciją iš vieno pasaulio krašto į kitą, karinės pajėgos turi būti itin lanksčios ir pasiruošusiuos per labai trumpą laiką sureaguoti į gautą informaciją ir panaudoti reikiamas priemones iškilusiai problemai spręsti.
Be žaibiškai informaciją perduoti leidžiančio interneto bei itin sparčiai įvairius duomenis apdirbančių kompiuterių, labai svarbūs šiuolaikinėje karyboje yra kosminiai palydovai, kadangi jų dėka galima tiesiogiai stebėti savo armijos ir priešininkų karinių pajėgų judėjimą.
„Protingieji ginklai“
Vienas esminių šiuolaikinio karo atributų yra vadinamieji “protingieji ginklai” (angl. Precision weapons). Įsivaizduokite skriejančią raketą, kuri numuša po tiltu stovintį tanką, tačiau jos sprogimas sunaikina tik tanką, tiltas ir netoliese buvę žmonės lieka nenukentėję. Pasitelkiant šiuolaikines technologijas, raketos yra užprogramuojamos taip, kad jos pataiko tiksliai į nustatytą taikinį. Be to, šie ginklai yra valdomi per atstumą. Raketos “pilotas” ją valdo saugiai sėdėdamas karinėje bazėje už šimtų kilometrų nuo mūšio vietos.
Kitą labai svarbią šiuoliakinių ginklų grupę sudaro įvairūs elektromagnetiniai ginklai. Jų paskirtis – ne žudyti žmones, o sunaikinti priešininko informacinius centrus, komunikacijos linijas ir pan.
Labiausiai intriguojantys ir daugiausiai diskusijų keliantys ginklai yra vadinamieji “žmogaus nepilotuojami aparatai”. Turbūt geriausiai visiems žinomas tokio ginklo pavyzdys yra amerikiečių skraidantis aparatas “Predator”, kuris buvo naudojamas kovinėms operacijoms Afganistane ir Irake.
Karo teoretikai, analizuodami tokio tipo kovinius aparatus, naudoja terminą “ginklų sistemos”. Prognozuojama, jog per atstumą žmonių valdomų mašinų vaidmuo ateityje itin išaugs.
Be abejo, nepaisant visų technologinių naujovių, varomąja karo jėga ir toliau išlieka žmonės, kariai. Bet dėl technologijų įtakos labai keičiasi paties kario samprata.
Karys ir technologijos
Pacituosiu amerikiečių mokslininko Jameso Der Deriano, rašančio apie šiuolaikinį karą, patiektą šių dienų kario aprašymą: „ […] ir štai pasirodė XXI a. sausumos karys (kartais dar vadinamas „kovotoju“, bet niekada pėstininku) aprūpintas tobuliausiais dienos ir naktinio matymo žiūronais, 8 mm video kamera, pritvirtinta prie jo M-16, colio skersmens okuliaras su LED monitoriumi, pritvirtintu prie šalmo, bei kuprinėje sumontuota kompiuterine įranga, ir visa tai sujungta su jų Mūšio lauko komandos centru […]. Taip pat kiekvienas karys kišenėje prie krūtinės nešioja 3,5 colio skersmens kompiuterinį diską, ne kulkai sustabdyti, bet užrašyti informacijai apie sužeidimus. Susižeidus diskas yra įdedamas į nešiojamą kompiuterį, kuris turimą informaciją apie žaizdą nusiunčia į užnugaryje esančią bazę, kurioje sėdintis gydytojas atsižvelgęs į turimus duomenis, duoda atitinkamus nurodymus kaip sutvarkyti žaizdą “. Ši ištrauka iš esmės atspindi šiuo metu JAV mokslininkų vykdomus tyrinėjimus.
Pateiksiu viena pavyzdį. JAV karinės oro pajėgos vykdė projektą, kurio tikslas buvo sukurti karinio sraigtasparnio kabiną, kurią kontroliuotų ir žmogus, ir kompiuteris. Kompiuterio paskirtis – psichinės ir fizinės žmogaus būsenos stebėjimas. Pagal tam tikrus parametrus nustačius, jog pilotas negali tinkamai atlikti savo funkcijų (nestabili psichologinė būsena ir pan.), kompiuteris turėtų perimti sraigtasparnio valdymą.
Technologijų galia
Reikia pripažinti, jog šiuo metu karyboje vykstantis perversmas kokybiškai skiriasi nuo ankstesnių. Technologijos visą laiką buvo pritaikomos prie žmogaus reikmių, tačiau šiais laikais viskas apsiverčia: žmogus, būdamas lėčiausias elementas sistemoje, yra priverstas taikytis prie naujausių ginklų ir jų sistemų.
Deividas Šlekys