Net ir toli į užmarštį nuslinkus ekonominių reformų, o tuo labiau sovietiniams deficito laikams dažnas analitikas imasi apžvalgos rengimo nuo pasvarstymų apie honorarą. Praėjus dešimčiai metų nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, galima su pasitenkinimu konstatuoti, jog kiek įstojus į ES buvo mokama litais, tiek šiuo metu galima užsidirbti eurais.
Pajamų lygis per dešimtmetį pastebimai išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose tuo pat metu ES narėmis tapusiose šalyse, ypač Estijoje, nors pastaroji ir neturėjo tokio papildomo paklausos pakilimo, koks įvyko Lietuvoje, surengus Europos krepšinio čempionatą. Kaip reformų pažanga bei stojimo į ES sparta viršijo daugelio Vakarų analitikų prognozes, taip ir ekonominis suartėjimas vyko sparčiau. Tikėtina, jog po dar dešimties metų Baltijos šalys gali pasiekti Airijos, o gal ir Liuksemburgo pajamų lygį. Jau dabar čia atvyksta nemažai darbo jėgos iš Vokietijos bei kitų šalių, kuriose dėl vyriausybių neryžtingumo išaugę biudžetų deficitai bei valstybių skolos galiausiai lėmė drastiškus socialinės paramos lygio mažinimus. Daug lenkų kasdien atvyksta dirbti į Vilniaus-Kauno dipolį (greitai galbūt virsiantį tripoliu), o šiuose miestuose vykstantys džiazo festivaliai jau tapo pagrindiniais Europos džiazo įvykiais, kuriuose dalyvauti veržiasi geriausi pasaulio muzikantai.
Visoje ES cirkuliuoja vieninga valiuta – euras. Jis po Sąjungos plėtros tapo pagrindiniu integracijos simboliu. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bei Slovėnijoje euras buvo įvestas prieš septynerius metus. Tiesa, Lietuvoje nebuvo išvengta skandalo, kai likus metams iki euro įvedimo buvo paviešintas susirašinėjimas tarp Lietuvos ir Europos centrinio bankų. Iš jo visuomenei tapo žinoma, jog Europos centrinis bankas, spaudžiamas kai kurių ES šalių, siūlė eurą įvesti 10 proc. devalvavus litą. Vis dėlto, Lietuvos atstovai sugebėjo ne tik atsilaikyti prieš eurobankokratų spaudimą, bet ir įtikinti šalies visuomenę, jog lito kursas euro atžvilgiu nesikeis.
Panašių nesusipratimų neišvengta ir kai kuriose kitose eurą vėliau įvedusiose šalyse, ypač Lenkijoje, kurioje valiutinėmis operacijomis užsiiminėję iš ES paramos praturtėję ūkininkai sukūrė nemažą spaudimą iki dalyvavimo valiutos keitimo mechanizme II laisvai euro atžvilgiu svyravusiam zlotui. Galiausiai, prieš porą metų eurą įvedė ir Švedija, Danija bei Didžioji Britanija. Pastarojoje nauja konservatorių vyriausybė surengė referendumą dėl išstojimo iš ES, tačiau jis baigėsi nesėkmingai, o grįžę į valdžią leiboristai pasinaudojo savo pergale ir panaikino Britanijos pasididžiavimą svarą. Tiesa, dar liko futbolas (nors pagrindinėse šalies komandose nebežaidžia nei vienas Britanijos pilietis), karališkoji šeima, kurioje niekas nesikeičia, bei jos gyvenimą aprašinėjanti bulvarinė spauda.
Išties bendros valiutos įtvirtinimas visoje ES buvo vienintelis svarbus žingsnis vieningos ES link. Dešimtmetį vangiai įgyvendinusios Lisabonos strategiją valstybės narės vis dėlto nepasiekė joje iškeltų tikslų. Amerika nebuvo pavyta, tuo labiau pralenkta.
Senosios ES narės dar ilgą laiką augo gana vangiai ir tik prasidėjusi didžiųjų gerovės valstybių krizė paskatino esmines reformas šiose šalyse. Jų įgyvendinimas sutapo su atsigaunančia pasaulio ekonomika ir prieš porą metų šių šalių ekonominio augimo tempai priartėjo prie Vidurio ir Rytų Europos regiono rodiklių.
Svarbų postūmį ES ekonominiam augimui suteikė ir Turkijos derybos dėl narystės ES bei prekybos su Ukraina visiškas liberalizavimas prieš porą metų. Neseniai baigta reformuoti ir ES bendroji žemės ūkio politika. Nors ūkininkai sugebėjo išsiderėti gana dosnią paramą, tačiau ji šiuo metu teikiama tik socialinių išmokų forma, mažiau iškraipančia prekybą ir keliančia mažiau ginčų su JAV bei kitomis žemės ūkio produktų eksportuotojomis.
Gyvenimas gerėja.
Ramūnas Vilpišauskas
Palaukite, nesupratau. Apie koki euro ivedima Didziojoje Britanijoje, Danijoje, Svedijoje eina kalba??
Čia balandžiopirmosios dienos pokštas. Nei Danija, nei Švedija, nei Didžioji Britanija euro neįsivedė.Paistalai.
Čia prieš 10 metų rašyta žaisminga prognozė.